Birutė Jonuškaitė powieściopisarka,poetka
i tłumaczka, wiceprezes Związku Pisarzy Litwy przełożyła na język
litewski 18 wierszy z mojego tomiku „Freienwill”
Dziękuję, Biruté! 🙂
Maria Duszka – Seradze gyvenanti lenkų poetė, žurnalistė, bibliotekininkė,
devynių poezijos rinkinių autorė. Lenkijos literatų sąjungos Poznanės
skyriaus narė. Jos eilėraščių yra išversta į keliolika užsienio kalbų. Jie buvo publikuoti
daugelyje Lenkijos leidinių, tokių kaip“Odra“, „Topos“, „Wyspa“, taip pat
„Modern Haiku“ (JAV), „Reibeisen” (Austria) ir „Krantuose” (Lietuva). 2016 m. leidykla Homo liber išleido jos eilėraščių rinktinę lietuvių-lenkų kalbomis (išvertė Birutė Jonuškaitė).
1960
moja mama
wydała mnie na świat
(urodziłam się
w najokrutniejszym miesiącu
urodziłam się poetką
w rodzinie rzeźnika)
moja mama jest dobra
łagodna
i prostolinijna
jak dziecko
nie mogę jej mieć za złe
że mnie wydała światu
1960
mano mama
mane pagimdė
(gimiau
žiauriausią mėnensį
gimiau poete
skerdiko šeimoje)
mano mama yra gera
švelni
tiesmuka
kaip vaikas
negaliu jai priekaištauti
kad mane pagimdė
1961
mam ciepłą trawę pod stopami
i idę w kierunku słońca
babcia uczy mnie chodzić
w świętej brzezinie
1961
jaučiu pėdomis šiltą žolę
einu saulės link
senelė mane moko vaikščioti
šventajame beržyne
1962
nic nikomu nie mówiąc
wybieram się na spacer w pola
gubię się po raz pierwszy w życiu
– w zbożu
1962
niekam nieko nesakiusi
išeinu į laukus pasivaikščioti
pasiklystu pirmą kartą gyvenime
– javuose
1964
mój wujek
kiedyś stanie się alkoholikiem
i zobaczy demony
teraz jest młody
dużo mówi
ma bezbronną twarz
i otwarte serce
pewnego słonecznego dnia
zbyt szybko wjeżdża końmi
na ścieżkę na której stoję
widzę nad sobą kopyta
a potem nic nie pamiętam
1964
mano dėdė
kada nors taps alkoholiku
ir regės demonus
dabar
yra jaunas
daug kalba
turi naivuolio veidą
ir atlapą širdį
vieną saulėtą dieną
per daug greitai įvažiuoja į kiemą
takeliu kuriame aš stoviu
matau virš savęs kanopas
o paskui
nieko neatsimenu
1965
dziadek wyplata mi wianki
z modraków i koniczyny
uczy mnie pieśni religijnych
i żołnierskich
ma dla mnie miłość i czas
1965
Senelis pina man vainikėlius
iš rugiagelių ir dobiliukų
moko mane religinių ir kareiviškų
dainų
turi man laiko ir meilės
1972
Skąd się biorą poetki?
B.
byłam dziewczyną
z niedobrego domu
ale z podwórza wychodziło się
do świętej brzeziny
ale przez okno
podawała nam swoje kwiaty
bujna
czerwona róża
a mama
często nuciła piosenki
(powiedziała mi kiedyś
że chyba zwariowałaby
gdyby nie mogła śpiewać)
wszystko obróciło się
w poezję
1972
Iš kur atsiranda poetės?
B.
buvau panelė
iš prastų namų
bet prie kiemo
augo šventas beržynas
bet per langą
žiedus mums tiesė
vešli
raudona rožė
o mama
dažnai niūniavo dainas
(kartą man prasitarė
kad turbūt išprotėtų
jeigu negalėtų dainuoti)
viskas pavirto
poezija
1973
nie pamiętam
pani Wisławo
co się działo 16 maja 1973 roku
ale pamiętam dokładnie
co się działo trzy dni później:
przeprowadziliśmy się z domu
pod brzozowym lasem
do domu nad stawem
wieczorem zasypiając
na ułożonym prowizorycznie
na podłodze sienniku
nie wiedziałam dlaczego
płaczę
1973
nepamenu
gerbiama Wisława
kas vyko 1973 metų gegužės 16-ąją
bet labai gerai atsimenu
kas vyko praėjus trims dienoms po to:
išsikėlėme iš namų prie beržyno
į namus prie tvenkinio
vakare prieš užmigdama
įsikniaubus į laikinai
ant grindų numestą šiaudinį čiužinį
nežinojau kodėl
verkiu
1974
ja jedną tylko
taką jesień miałam w życiu
świat był bliski
i bezpieczny
potem runął
………………………………………………….
Sylwestrowy pogrzeb mojego dziadka
– jakże to pasowało do niego
który uwielbiał bawić się życiem
wieczorem w tv „Romeo i Julia“
z piosenką Wandy Warskiej i Norwida
„na Kapuletich i Montekich domem…“
niedobra wróżba
na wiele najbliższych lat
1974
tik vieną tokį
rudenį gyvenime turėjau
pasaulis buvo artimas
ir saugus
paskui subyrėjo
——————————–
naujametinės senelio laidotuvės
– puikiai tinkamos žmogui
kuris dievino žaisti gyvenimą
vakare per tv Romeo ir Džiulijeta
su Vandos Varskos ir Norvido dainele
Virš Kapulečių ir Montekių namų…
bloga pranašystė
daugybei artimiausių metų
1975
znalazłam się
w niewłaściwym miejscu
w niewłaściwej chwili
zobaczyłam
czego nie chciałam zobaczyć
podszedłeś do mnie po trzech dniach
ale ja już zdążyłam przejść
na drugą stronę lustra
i nie mogłam zmartwychwstać
1975
atsiradau
nederamoje vietoje
nederamu laiku
pamačiau
ko nenorėjau pamatyti
priėjai prie manęs po trijų dienų
bet aš jau buvau suspėjusi
pereiti į kitą veidrodžio pusę
ir negalėjau prisikelti iš numirusiųjų
1980
wszyscy stoją w kolejkach
– po cokolwiek
nie ma takiej kolejki
w której ja chętnie bym się ustawiła
– po sens życia
1980
visi stovi eilėse
– dėl ko nors
nėra eilės
į kurią mielai atsistočiau
– laukti gyvenimo prasmės
1983
rodzi się moja córka
i „nie ma wody na pustyni“
przyjeżdżasz na urlop
do domu pod brzozowym lasem
i zostajesz w moim życiu
na najbliższe ćwierć wieku
1983
gimsta mano dukra
ir „nėra vandens dykumoje“
atvažiuoji atostogauti
į namus prie beržyno
ir pasilieki mano gyvenime
artimiausią amžiaus ketvrtį
1984
z tego roku pamiętam tylko
dzień w którym byłeś
siedzieliśmy milcząc pod jabłonią
trzymałeś na kolanach
mojego dwuletniego syna
a to nie mogło się podobać
twojej mamie
dlatego zobaczymy się dopiero
po czterech latach
1984
iš tų metų prisimenu tik
dieną kai tu buvai
sėdėjome tylėdami po obelimi
ant kelių laikei
mano dvimetį sūnų
o tai negalėjo patikti
tavo mamai
todėl vėl pasimatysime
tik po ketverių metų
1996
to był piękny październik
– Szymborska właśnie otrzymała Nagrodę Nobla
do mnie codziennie przychodził
pijany kryminalista
twierdził
że mnie kocha
i jeśli z nim nie będę
to zabije mnie i siebie
radziłam aby zaczął od siebie
nie zauważał dowcipu
policjanci mówili mi
że mogą mu coś zrobić dopiero
kiedy mnie zabije
vip od kultury stwierdził:
„nic dziwnego
że panią to spotyka
skoro pisze pani takie wiersze”
jeden z wielu moich braci oznajmił:
„musisz liczyć na siebie”
mężczyzna mojego życia
o którym pisałam
moje najlepsze wiersze powiedział:
„mnie to omija
bo ja jestem tu
a to się dzieje tam”
a Pan Bóg uświadomił mi
właśnie wtedy
że oczekuje ode mnie wdzięczności
za życie takie
jakim ono jest
żyję
jestem wdzięczna
wielbię moją samotność
1996
buvo gražus spalis
– Szymborska ką tik gavo Nobelio premiją
pas mane kasdien ateidavo
girtas kriminalistas
tvitino
kad myli mane
ir jeigu nebūsiu su juo
tai užmuš mane ir save
pasiūliau pradėti nuo savęs
mano humoro nesuprato
policininkai man sakė
kad tik tada galės jį sulaikyti
kai mane užmuš
kultūros vipas tvirtino:
„nieko keisto, ponia,
kad jums taip nutinka
jeigu tokius eilėraščius rašote“
vienas iš daugybės mano brolių pareiškė:
„turi pasikliauti savim“
mano gyvenimo vyras
apie kurį rašiau
geriausius savo eilėraščius tarė:
„manęs tai neliečia
nes aš esu čia
o tai vyksta ten“
o tuomet
Viešpats man apreiškė
kad laukia iš manęs dėkingumo
už gyvenimą tokį
kokį turiu
gyvenu
dėkingumo pilna
šlovinu savo vienatvę
1997
dobry jest taki mężczyzna
który nie chce mnie
zabić
okraść
albo przejść
na moje utrzymanie
1997
geras vyras yra toks
kuris nenori manęs
nužudyti
apiplėšti
arba būti
mano išlaikytiniu
1999
„nienawidzę kobiet
jestem kobieciarzem
jestem cnotliwym facetem”
przedstawiał mi się dzień po dniu
„ten pan jest poetą –
chociaż on o tym nie wie”
powiedziała o nim
nasza wspólna znajoma
1999
„nekenčiu moterų
esu mergišius
esu labai doras vyriškis“
suokė man diena iš dienos
„tas vyras yra poetas –
nors apie tai pats nežino“
kalbėjo apie jį
mūsų bendra pažįstama
2003
Rozmowa telefoniczna na dobranoc:
– Trzymaj się!
– Czego?
– Mojej miłości.
2003
Pokalbis linkint labos nakties:
– Laikykis!
– Ko?
– Mano meilės.
2006
co się stało z naszą szkołą?
puste klasy
wybite szyby
– wygląda jak po wojnie
nienaruszona stoi tylko
ta metalowa barierka
na której po raz pierwszy
pocałowałeś mnie
nie całując
2006
kas nutiko mūsų mokyklai?
tuščios klasės
išdaužyti langai
– atrodo kaip po karo
išlikę styro tik
metaliniai turėklai
prie kurių pirmą kartą
pabučiavai mane
nebučiuodamas
2008
miłość
to było dla ciebie
„okropne słowo
które oznacza
pieprzenie i zniewolenie”
miłość
to było słowo
którego nie wymawiałeś
powiedziałeś mi tylko kiedyś:
„przychodzenie tutaj
sprawia mi przyjemność
nieprzychodzenie tutaj
sprawia mi ból”
i
„niech tak będzie
dopóki tak jest”
wczoraj otrzymałam książki
które zostały po tobie
na wierzchu
leżał wybór wierszy Majakowskiego
„Kocham”
2008
meilė
tau buvo
„baisus žodis
reiškiantis
dulkinimąsi ir pavergimą“
meilė
buvo žodis
kurio niekada netardavai
kartą man esi sakęs:
„man malonu
čia lankytis
nesilankymas čia
man sukelia skausmą“
ir
„tebūnie taip
kol taip yra“
vakar gavau knygas
kurios liko tau amžiams išėjus
viršuje
gulėjo Majakovskio eilėraščių rinkinys
„Myliu“
Birutė Jonuškaitė
(g. 1959 m. spalio 5 d. Seivų kaime, šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Punsko valsčiuje) – Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1994 m.
Mokėsi Vaitakiemio pradinėje mokykloje, vėliau – Punsko lietuvių licėjuje. 1978 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistiką. Gavusi diplomą, grįžo į Lenkiją; dirbo Suvalkų vaivadijos savaitraštyje „Krajobrazy“ bei lietuviškame žurnale „Aušra“, ėjo atstovės spaudai padėjėjos pareigas Suvalkų savivaldybėje.
1985 metais atvyko gyventi pas vyrą į Lietuvą. Gyveno Ukmergėje, dirbo kraštotyros muziejuje jaunesniąja moksline bendradarbe, vėliau – Kultūros rūmų metodininke spaudai. 1990 metais išvyko su šeima į Kanadą, ten gimė jos antroji dukra. Grįžusi į Lietuvą įsikūrė Vilniuje. 1994 metais pradėjo dirbti „Šeimos“ žurnale, vėliau tapo vyriausiąja redaktore. 2002–2003 – žurnalo „Šeima ir pasaulis“ sumanytoja ir vyriausioji redaktorė.2003 m. pradėjo dirbti Lietuvos rašytojų sąjungos Valdybos sekretore, nuo 2004 – pirmininko pavaduotoja.
Spausdintis pradėjo 1986 m. tuometiniame „Pergalės“ žurnale. Nuo to laiko jos proza, publicistika bei eseistika yra spausdinama įvairiuose kultūros leidiniuose, eilėraščiai publikuoti bendruose rinkiniuose, 2004 ir 2005 m. „Poezijos pavasario“ almanachuose. B. Jonuškatė verčia iš lenkų kalbos, o jos apsakymų ir eilėraščių yra išversta į anglų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų, vokiečių, kroatų, rusų, ispanų, prancūzų, gruzinų kalbas.
Bibliografija[taisyti]
- 1. „Pateisinti save“ (apysaka ir apsakymai), Vaga, Vilnius,1989;
- 2. „Ievos neišvarė iš rojaus“ (romanas), Periodika, Vilnius, 1991;
- 3. „Rugių laukas“ (apsakymai), Aušra, Punskas, 1996;
- 4. „Didžioji sala“ (romanas, pirmas leidimas), Vaga, Vilnius, 1997;
- 5. „Didžioji sala“ (romanas, antras leidimas), Vaga, Vilnius, 1999;
- 6. „Žalčių tiltas“ (apysaka ir apsakymai), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2002;
- 7. „Vaikas pražilusiom akim“ (eilėraščiai), Aušra, Punskas 2004;
- 8. „Ūsuota Levuko istorija“, (apysaka – pasaka vaikams), Homo liber, Vilnius, 2007;
- 9. „Vusata historia Levaka“, (apysaka vaikams baltarusių kalba), 2007
- 10. „Eksperimentas“, (eseistika ir interviu), Gimtasis žodis, Vilnius, 2005;
- 11. „Kregždėlaiškis“, (apsakymai), Vilnius, Versus aureus, 2007;
- 12. „Baltų užtrauktukų tango“, (romanas), Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2009;
- 13. „Užsagstyk mane”, (novelės),Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011;
- 14. „Mūsų poetas” (Cz. Miłoszo takais), Naujoji Romuva, 2012
- Aleksandro Fiuto pokalbių su Czesławu Miłoszu knygą „Maištingas Czesławo Miłoszo autoportretas“, Alma littera Vilnius, 1997;
- Kun. Tadeusz Dajczer, „Jei neatsiversite ir netapsite kaip vaikai…“ Katalikų pasaulis Vilnius, 2001,
- Kun. Tadeusz Dajczer knygas: „Todėl nesisielokite ir neklausinėkite…“, „Ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“,
- „Krokuva – Vilnius“ – lenkų poezijos antologija (kartu su V. Dekšniu), Krokuva,2005;
- Barbara Gruszka-Zych, „Miegu su tavim po oda“ – eilėraščiai, Nemuno leidykla, 2006.
- Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės knyga (kartu su kitais vertėjais), Pogranicze, Seinai, 2009
- Jacek Dehnel, „Lialė“ – romanas, leidykla KRONTA, 2010
- Michal Rusinek „Mažasis Šopenas“, leidykla HOMO LIBER, 2010
- „Laiko pameistrys“, trikalbis almanachas, vertimai iš lenkų kalbos, leidykla HOMO LIBER, 2010
- Jerzy Illg „Gražūs laikai: Czesławas Miłoszas ir Wisława Szymborska“, leidykla HOMO LIBER, 2011
- Bohdan Sławiński „Tiramisu karalienė” – romanas, leidykla BALTOS LANKOS, 2011
- Barbara Gruszka-Zych, „Mano poetas”, NAUJOSIOS ROMUVOS leidykla, 2012
Apdovanojimai[taisyti]
Ostatnio byłam… pilotem samolotu lecącego do USA. A okazuje się, że w realu to moje wiersze tam poleciały. I były prezentowane na kampusie Uniwersytetu Georgii i w okolicach Biblioteki Hrabstwa Gwinett w Norcross. W ramach projektu Polish Poetry at UGA – The poem of the day. Dziękuję bardzo, bardzo Darii Danucie Lisieckiej, inicjatorce tego wydarzenia. 
Chyba żaden europejski kraj w XX-tym wieku nie przeżywał tylu wewnętrznych rozterek, nie doświadczał tak częstej zmiany granic i tylu zmian społecznych jak kraj naszych polskich sąsiadów. A jednak – albo może właśnie dlatego – ważną rolę w kulturze i samoświadomości Polaków odgrywa tradycja. Ta sprzeczność pomiędzy przełomem a tradycją, pomiędzy zmieniającą się rzeczywistością a mocno zakorzenionymi normami i formami, znajduje wyraz także w literaturze. Tworzone przez nią światy są kruche, odmierzone na krótki czas. Stanowią mieniące się, piękne „mydlane bańki”, które „unoszą się po to tylko, by znów opaść”, jak pisze Magdalena Tulli, autorka rozpoczynająca tegoroczne Lato z Literaturą.
